Vaikų dantų profilaktika: kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją odontologą?

Dažnai tėveliai domisi, nuo kokio vaiko amžiaus derėtų pradėti lankytis pas odontologą profilaktiniam dantukų patikrinimui. Vis tik, nėra konkrečios rekomenduojamos amžiaus ribos, nes pasirodyti pas vaikų odontologą derėtų išdygus pirmiesiems dantukams. Neskubėkite nustebti dėl tokių ankstyvų apsilankymų, mat jie padės laiku gauti profesionalių rekomendacijų, kaip prižiūrėti vaikų dantis, laiku pastebėti gedimus, o taip pat vaikui (ir tėvams) priprasti prie apsilankymų pas odontologą.

Net jei vaikas lankėsi pas odontologą dar kūdikystėje, malonią patirtį nebūtinai prisimins antraisiais ar trečiaisiais savo gyvenimo metais. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja vaikų odontologė Daiva Pociūtė primena, kad priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams atlikti profilaktinę dantų apžiūrą privaloma kiekvienais metais. Profilaktinis patikrinimas, kurio metu įvertinama dantų būklė ir sąkandis,  kartais pasibaigia net neprasidėjęs, mat jaunasis pacientas griežtai atsisako išsižioti ir gydytojui parodyti dantukus. Mažam vaikui natūralu jaustis nesaugiai nepažįstamoje aplinkoje ir atsisakyti ramiai pasėdėti ar klausyti gydytojo. Kaip tik todėl kiekvienąkart ikimokyklinio amžiaus vaiką užregistravus vizitui pas odontologą, derėtų skirti dėmesio jo paruošimui.

Lūkesčiai vaikui profilaktinio dantukų patikrinimo metu

Profilaktinio patikrinimo metu vaikui tereikia ramiai pasėdėti odontologo kėdėje ir pabūti išsižiojus. Suaugusiam žmogui tai gali pasirodyti labai paprasta užduotis, tačiau darželinukui tai gali tapti labai rimtu iššūkiu. Ne visi vaikai drąsiai jaučiasi nepažįstamoje aplinkoje, o odontologo kabinetas dar ir atrodo labai nekasdieniškai  – keista kėdė, ryškios lempos ir neįprastai apsirengę svetimi žmonės, kurie kėsinasi į burnytę įkišti nematytus įrankius. Blogiausia, ką tokioje situacijoje galima patarti vaikui – nebijok! Tokiomis aplinkybėmis vaiko baimė yra visiškai natūrali reakcija ir suaugusiųjų užduotis ne įtikinti vaiką nebijoti, o padėti jam nurimti ir tinkamai elgtis.

Ar vaikui pavyks susidoroti su nerimu ir ar jis sutiks išsižioti ir parodyti savo dantukus gydytojai, priklauso nuo daugelio faktorių – vaiko temperamento, tėvų įdirbio bei odontologo asmeninių savybių.

Prieš vizitą pas odontologą ne tik pakalbėkite, bet ir pažaiskite

Ne tik vaikai, bet ir suaugę žmonės jaučiasi saugiau, kai žino ko tikėtis. Ruošiant vaiką vizitui pas odontologą neužteks tik papasakoti, kodėl reikia pasitikrinti dantukus ir kaip tai daroma. Kalbantis su vaiku gali pasirodyti, kad jis puikiai supranta, kaip svarbu rūpintis dantukų sveikata ir leisti gydytojai juos apžiūrėti. Dėl vaiko raidos tarpsnių ypatumų, tik maždaug nuo 10 metų vaikai išties gali suvokti dantų gydymo svarbą ir negydymo pasekmes. Taigi nelabai adekvatu tikėtis, kad trimetis ar penkiametis ne tik supras, kaip svarbu pasitikrinti dantukus, bet ir tinkamai elgsis. Tiek supratimą, tiek elgesį lengviau formuoti pasitelkus vaiko amžiaus tarpsnį atitinkančias paaiškinimo formas, o taip pat įtraukiant žaidimą.

Apdairu, jei prieš mažam vaikui pranešant apie suplanuotą vizitą į odontologijos kliniką, jau būsite pažiūrėję šiai temai skirtų animacinių filmukų ar pavartę knygelių. Vaikai mokosi žaisdami, todėl dar geresnių rezultatų pasieksite, jei rasite laiko drauge su vaiku patikrinti dantukus lėlei, meškučiui ar kitam mylimam žaisliukui. Žaidžiant kuo tiksliau atkartokite visą būsimą scenarijų – užėjimą į kabinetą, įsitaisymą odontologo kėdėje, paraginimą parodyti dantukus bei kantrų išsėdėjimą, kol atliekama patikra. Lėlytė, savo ruožtu, gali „parepetuoti“ vaikui būdingą reakciją atsidūrus nepažįstamoje aplinkoje. Tokiu būdu vaikui ne tik jam suprantama kalba papasakosite, kas jo laukia, kokio elgesio tikimasi, bet ir pasiūlysite nerimo įveikimo strategijas.

Jei, žinote, kad jautresnis vaikas nejaukiai jaučiasi naujoje aplinkoje, prieš vizitą drauge pažiūrėkite odontologijos klinikos nuotraukas internete. Taip bent dalinai sumažinsite vaiko patiriamą stresą.

Ramiems tėvams lengviau nuraminti vaiką

Net ir atsakingai atlikus namų darbus ne visada galima užtikrintai prognozuoti vaiko reakciją jau užėjus į odontologą kabinetą. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja vaikų odontologė Rūta Petravičienė savo praktikos metu pastebėjo, kad netikėtą emocijų pliūpsnį kur kas lengviau suvaldyti, kai patys tėvai išlieka ramūs ir bendradarbiauja su gydytoju. Verta prisiminti, kad šioje erdvėje situaciją kontroliuoja odontologas ir jis vaikui pasakys, ko iš jo tikimasi bei kokius veiksmus ketinama atlikti. Tėvų užduotis užtikrinti emocinę paramą įsitempusiam vaikui ir pasiūlyti jam priimtiniausius nusiraminimo būdus.

Galbūt vaikui bus ramiau, jei gydytojas pirmiausia patikrins atsinešto žaisliuko dantukus? Žaidimo forma vaikui suteikus globėjo rolę, bus lengviau jį patį įgalinti jaustis drąsiau. Galbūt vaikas jausis drąsiau, jei jaus mamos ar tėčio artumą? Vieniems vaikams pavyksta nurimti ir išgirsti, ko prašo odontologas, tik sėdint mamai ar tėčiui ant kelių, kitam pakaks palaikymo už rankytės, o trečias jausis pakankamai drąsiai galėdamas matyti netoliese esantį jam artimą žmogų.

Apdovanojimas už tinkamą elgesį taip pat gali būti efektyvi situacijos suvaldymo priemonė. Svarbu, kad apdovanojamas būtų tinkamas elgesys jau po vizito pas odontologą. Kaip tik todėl po apsilankymo pas odotontologą Kauno „Kardiolitos klinikose“ mažieji pacientai už drąsą gauna dovanėlę. Jei tėvai jau yra pažadėję apdovanojimą vaikui bus tik daugiau džiaugsmo. Mintis apie mėgstamą desertą ar žaisliuką padės nesusitelkti ties savo baimėmis ir motyvuos tinkamai elgtis. Beje, specialistai rekomenduoja nežadėti pernelyg didelio prizo, nes vaikui gali kilti įtarimas, kad jo laukia itin sunkus išbandymas.

Kas tikrai nepadeda nei vaikui, nei odontologui

Net ir gerų ketinimų vedini tėveliai kartais padaro meškos paslaugą tiek vaikui, tiek odontologams. „Nebijok, tau neskaudės“ – tai frazė, kurią verčiau pamiršti. Paraginimas nebijoti yra mažiausiai efektyvus būdas nuraminti vaiką bet kurioje situacijoje, todėl negelbėja ir odontologo kabinete. Vaiko baimė yra natūralus, instinktyvus jausmas ir vaikas neturi jį įjungiančio ar išjungiančio mygtuko. Todėl verčiau kalbėti ne apie nebijojimą, o apie baimės įveikimą. Išmintingiau būtų atspindėti vaiko jausmus ir pasiūlyti strategiją, kaip baimę suvaldyti. „Suprantu, kad bijai, bet tikiu, kad mums pavyks išgirsti, ką sako gydytojas ir daryti, ko jis prašo“ – ženkliai tinkamesnė reakcija į vaiko išgąstį.

Pažadas, kad neskaudės gali tikti tik tuo atveju, jei esate visiškai užtikrinti, kad vaiko dantukai yra sveiki. Vis tik, kad ir kaip švelniai dirbtų odontologas, jautresniam vaikui gali pasirodyti skausmingas jau vien instrumentų prisilietimas prie dantuko ar dantenų. Pajutus, kad procedūra nėra tokia, kaip žadėta, vaikas gali dar stipriau išsigąsti ir visiškai atsisakyti bendradarbiauti su gydytoju. Savo ruožtu situacijoje, kai tenka taisyti sugedusį dantuką, dar svarbiau vengti pažadų, kurių odontologas negali ištesėti. Tuomet verčiau perspėti, kad pajutus skausmą gydytojas išsyk pasistengs jį sumažinti.

Tėveliai darosi vis sąmoningesni, todėl vis rečiau pasitaiko atvejų, kai gąsdinimas odontologais pasitelkiamas vaikus motyvuojant valytis dantis ar mažiau valgyti saldumynų. Galbūt tai efektyvus būdas vaiką greičiau įtikinti vakare išsivalyti dantukus ar įkalbėti atsisakyti saldainio, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vaikui padaroma didelės žalos, nes įtvirtinamas neigiamas odontologų įvaizdis, o dantukų taisymas siejamas su bausme. Tokiu būdu patys tėvai augina vaiko baimę bei apsunkina odontologų darbą. Šiek tiek pasidomėjus galima rasti daug informacijos, kaip pozityviomis priemonėmis ugdyti vaiko higienos įgūdžius ir sveikos mitybos įpročius.

Sėkmingas vaikų dantų profilaktinis patikrinimas – yra tėvų ir odontologo bendradarbiavimo rezultatas. Atlikus „namų darbus“ ir suformavus teigiamą vaiko požiūrį į gydytojus, odontologui bus ženkliai lengviau rasti bendrą kalbą su vaikučiu ir apžiūrėti, o, esant poreikiui, ir gydyti dantukus